VISUAL ARTISTS / VIZUALIEJI MENAI
Žilvinas Landsbergas (Lietuva)
Kurinio pavadinimas “2000 metų”
Rezidencijos metu planuoju sukurti ir instaliuoti viešoje erdvėje naujai sukurta ir specialiai Žagarės miesteliui pritaikyta meno kūrinį. Tai butu skulptūrinis meno objektas instaliuotas ant pasirinktos namo ugniasienės.
Šis Kūrinys tai tam tikras 3d piešinys kuris butu išpjautas iš vandeniui atsparios faneros ir dažytas lauko sąlygom pritaikytais dažais bei ankerias pritvirtintas prie pasirinktos lauko sienos
su 10 cm atstumu.
Tuo tarpu piešinys butu labai azuriskas, ryškios spalvos o atitraukimas nuo sienos leistu susikurti įdomiam šešėliu žaidimui.
Pats darbo turinys tai tam tikra nuoroda į atmintį. Piešinys labai abstrakciai vaizduotu dideli indą, kuris primintų širdį ir kuris pilnas skirtingu nuorodų ir simboliu, kurios tarytum per pildo menamo
indo sienelių silueta.
Rezidencijos metu planuoju sukurti ir instaliuoti viešoje erdvėje naujai sukurta ir specialiai Žagarės miesteliui pritaikyta meno kūrinį. Tai butu skulptūrinis meno objektas instaliuotas ant pasirinktos namo ugniasienės.
Šis Kūrinys tai tam tikras 3d piešinys kuris butu išpjautas iš vandeniui atsparios faneros ir dažytas lauko sąlygom pritaikytais dažais bei ankerias pritvirtintas prie pasirinktos lauko sienos
su 10 cm atstumu.
Tuo tarpu piešinys butu labai azuriskas, ryškios spalvos o atitraukimas nuo sienos leistu susikurti įdomiam šešėliu žaidimui.
Pats darbo turinys tai tam tikra nuoroda į atmintį. Piešinys labai abstrakciai vaizduotu dideli indą, kuris primintų širdį ir kuris pilnas skirtingu nuorodų ir simboliu, kurios tarytum per pildo menamo
indo sienelių silueta.
Nathaniel Kochan (UK)
Nathaniel Kochan is a painter, multimedia (video) and curator based in London, UK.
Exploring the myriad of consumer multimedia recorders, cameras, visual toys and viewers that have been produced since the 1980's, Nathaniel has evolved various video 'small' formats suitable for easy and collaborative film making.
Normally 8frames a second and quite short in length these videos work in a similar way to advertisements packing in a lot of structured story telling into succinct clips.
For the Zagare Fringe festival Nathaniel will make several clips, with local people and other artists during the residency and for them to be displayed in significant places around the town during the festival.
One of Nathaniel's grandma's is of Jewish Lithuanian origin and he will use this opportunity to explore this heritage and the diasporic lives of the jews that lived and passed through Zagare for hundreds of years.
Exploring the myriad of consumer multimedia recorders, cameras, visual toys and viewers that have been produced since the 1980's, Nathaniel has evolved various video 'small' formats suitable for easy and collaborative film making.
Normally 8frames a second and quite short in length these videos work in a similar way to advertisements packing in a lot of structured story telling into succinct clips.
For the Zagare Fringe festival Nathaniel will make several clips, with local people and other artists during the residency and for them to be displayed in significant places around the town during the festival.
One of Nathaniel's grandma's is of Jewish Lithuanian origin and he will use this opportunity to explore this heritage and the diasporic lives of the jews that lived and passed through Zagare for hundreds of years.
Rasa Šimkevičienė (LT)
|
LT
„Raštų ramybė“ Nėriniais puoštų pagalvėlių fotografijų paroda „Raštų ramybė“, kuri skiriama Tautodailės metams (2020). Siekdama išsaugoti ir pritaikyti raštų įvairovę, Rasa Šimkevičienė atkūrė autentiškus 1912–1958 m. Vilkijos krašte nunertus raštus, kurie buvo naudojami nertose juostose, įsiuvamose į pagalvės užvalkalą. Ant lino medžiagos atspausdintas fotografijas, kurios virto netradiciniais meniniais „skalbiniais“, netradicinėje erdvėje žiūrovus supažindina su pagalvių raštų dizainu, atspindi raštų ramybę ir tuo pačiu išreiškia pagarbą darbščioms moterims, savo vidiniu susikaupimu puoselėjusioms šią nėrimo tradiciją. lauko formatas, „skalbinių“ principu kabinama paroda EN “Pattern Peace” A photography exhibition of lace-decorated cushions, dedicated to the Year of Folk Art (2020). In order to preserve and adapt the diversity of patterns, Rasa Šimkevičienė recreated authentic patterns crocheted in the Vilkija region between 1912 and 1958, which were used in crocheted bands sewn into pillowcases. Photographs printed on linen material, which have turned into unconventional artistic “linen”, introduce viewers to the design of pillow patterns in an unconventional space, reflect the peace of patterns and at the same time express respect for the hardworking women who, with their inner concentration, have nurtured this crochet tradition. |
Jolita (LT)
|
LT
Festivalio menu menininkė kur gatvės meno kūrinį nagrinėjantį žaidimo temą per vaizdinį ir tas akimirkas, kai taškai beveik beveik įkrenta, tačiau žaidimo procesas labai malonus ir tame vaizde užčiuopiamas malonumas ir mėgavimasis. Menininkė apie save: „Esu stebėtoja, ‘’žinutes’’ užmatytas, pajaustas aplinkoje perteikiu į vizualus. Ilgą laiką kūryboje šoka: dykumos, asfalto, idiliškumo, haliucinacijų ir iliuzijų temos. Saldžiuose vaizduose esama kartėlio, tačiau jis lyg mylėjimo gyvenimą poskonis - ragina dar kart užsisakyti TO kokteilio. Kuriu flomasteriais, karais tušu ir kitomis grafikos priemonėmis, kada jų neturiu - po ranka planšetė, kurioje skaitmeniniai darbai pildosi EN Jolita will create a street art piece that explores the theme of play through imagery and those moments when the dots almost almost fall, but the process of play is very pleasurable and there is a sense of enjoyment and pleasure in that image. The artist about herself: "I am an observer, I translate the 'messages' I see and feel in the environment into visuals. The themes of desert, asphalt, idyll, hallucination and illusion have been dancing in my work for a long time. There is a bitterness in the sweet images, but it is like the aftertaste of a lifetime of loving - it calls for another order of the TO cocktail. I work with felt-tip pens, ink and other printmaking tools when I don't have them - I have a tablet handy, where the digital works come to life" |
Elena Laurinavičiūtė (LT)
|
LT
Elena Laurinavičiūtė – tarpdisciplininė menininkė, tyrinėjanti dialogą tarp molio materialumo ir garso efemeriškumo. Jos kūryboje susipina pagrindiniai gamtos elementai – oras, vanduo, žemė ir ugnis – kurie pasitelkiami akustiniams tikslams, kuriant eksperimentinius aerofoninius garso objektus iš keramikos. Šie objektai skleidžia ūžiančius ir švilpiančius garsus, formuojančius erdvines oro vibracijas. Jos praktikoje vizualiniai ir garsiniai aspektai yra vienodai svarbūs. APIE PARODĄ - “Oro skalpeliai” Parodoje pristatoma menininkės Elenos Laurinavičiūtės pastarųjų dviejų metų kūrybos darbų. Žiūrovai kviečiami patirti interaktyvią garsinę instaliaciją, kurioje susilieja molio materialumas ir garso neapčiuopiamumas. Šioje instaliacijoje Laurinavičiūtė nagrinėja garso ir erdvės santykį, aktualizuodama molinių švilpukų garsinį paveldą ir suteikdama jam naujas formas. Skulptūros tampa instrumentais, kurių mechaniniu būdu išgaunami ilgi, nenutrūkstantys garsai yra valdomi žiūrovo. Keisdami garso intensyvumą ir dažnį, lankytojai formuoja unikalius oro virpesių peizažus, aktyviai įsitraukdami į patyriminį garsovaizdį. Paroda „Oro skalpeliai“ siekia peržengti skulptūros suvokimo ribas, kviesdama tyrinėti erdvę ne tik vizualiai, bet ir akustiškai. Laurinavičiūtės kūriniai skatina dialogą tarp praeities ir dabarties, tarp rankų darbo tradicijų ir šiuolaikinio technologinio jautrumo, tarp fizinio ir efemeriško. APIE PASIRODYMĄ Parodos atidarymo metu įvyks performansas – gyvas garso patyrimas, kuriame menininkė gros savo kurtomis eksperimentinėmis keraminėmis skulptūromis. Šie unikalūs instrumentai švilpia, ūžia ir vibruoja, virpindami erdvės orą bei klausytojų ausų būgnelius. Performanso metu primityvūs, kažkuo labai artimi garsai išsiskleidžia kaip atgarsiai iš ankstyvojo žmogaus ryšio su aplinka laikų. Tai tarsi archajiška muzika, gimstanti iš žemės medžiagos – molio – ir gyvo oro judesio. Garso forma čia susilieja su skulptūra, o keramika tampa ne tik objektu, bet ir gyvu, kvėpuojančiu instrumentu. Klausytojai kviečiami patirti garso kūrinį erdvėje – įsiklausyti į jo fizinį poveikį, pasinerti į oro virpesių pasaulį, kuriame skulptūra tampa kanalu tarp materijos ir efemeriškumo. EN Elena Laurinavičiūtė is an interdisciplinary artist who explores the dialogue between the materiality of clay and the ephemerality of sound. Her work intertwines the main elements of nature – air, water, earth and fire – which are used for acoustic purposes, creating experimental aerophonic sound objects made of ceramics. These objects emit buzzing and whistling sounds that form spatial air vibrations. In her practice, visual and sound aspects are equally important. ABOUT THE EXHIBITION - “Air Scalpels” The exhibition presents the creative works of artist Elena Laurinavičiūtė over the past two years. Viewers are invited to experience an interactive sound installation that merges the materiality of clay and the intangibility of sound. In this installation, Laurinavičiūtė examines the relationship between sound and space, actualizing the sound heritage of clay whistles and giving it new forms. The sculptures become instruments, whose mechanically produced long, continuous sounds are controlled by the viewer. By changing the intensity and frequency of the sound, visitors form unique landscapes of air vibrations, actively engaging in the experiential soundscape. The exhibition “Air Scalpels” seeks to transcend the boundaries of sculpture perception, inviting us to explore space not only visually, but also acoustically. Laurinavičiūtė’s works encourage a dialogue between the past and the present, between handmade traditions and modern technological sensibilities, between the physical and the ephemeral. ABOUT THE EXHIBITION During the opening of the exhibition, there will be a performance – a live sound experience, in which the artist will play with her experimental ceramic sculptures. These unique instruments whistle, hum and vibrate, vibrating the air of space and the eardrums of the listeners. During the performance, primitive, somehow very close sounds unfold as echoes from the early times of man’s connection with the environment. It is like archaic music, born from the material of the earth – clay – and the movement of living air. The form of sound here merges with the sculpture, and the ceramic becomes not only an object, but also a living, breathing instrument. Listeners are invited to experience the sound work in space – to listen to its physical effect, to immerse themselves in the world of air vibrations, in which the sculpture becomes a channel between matter and ephemerality. |