VISUAL ARTISTS / VIZUALIEJI MENAI
Isaac Cordal (Es)
|
LT
Žiūrėdami į miestą dažnai matome bendrą vaizdą – architektūrą, gatves, judėjimą. Tačiau tik retkarčiais sustojame pažvelgti į tai, kas maža, trapu, kas slypi už pirmo žvilgsnio. Menininko Isaac Cordal (Ispanija) miniatiūrinės skulptūros, įsikūrusios netikėtose Žagarės erdvėse – ant sienų, lietvamzdžių, kampų – kviečia būtent į tokią tylą, įsiklausymą ir žvilgsnį į detales. Tai žmonių figūrėlės, kuriose telpa daugiau nei dekoras – jose užkoduoti klausimai apie vienatvę, rutiną, žmogišką trapumą ir šiuolaikinės visuomenės paradoksus. Šie mažieji miesto gyventojai tyliai stebi mus. Ir skatina mus pažvelgti giliau – į miestą, į save, į aplinkinius. Šios mažos figūrėlės jau daugelį metų įkurdinamos daugelyje pasaulio miestų – jas galima išvysti Londone, Paryžiuje, Niujorke, Amsterdame, Barselonoje ir kituose didmiesčiuose. Kiekviename mieste jos tampa tyliais, bet galingais pasakojimais apie mus visus – mūsų baimes, abejones, kasdienybę ir svajones. Todėl mums didelė garbė, kad nuo šiol šie pasaulinio menininko Isaac Cordal personažai gyvens ir Žagarėje – mūsų mieste, kuriame vis labiau vertinamos ne tik didelės formos, bet ir jautrus žvilgsnis į žmogų, laiką, aplinką, detales. „Fringe festivalio metu pristatysime mini žemėlapį, kuris padės lengviau atrasti šias subtilias, bet giliai kalbančias skulptūras. EN When we look at a city, we often see the big picture - the architecture, the streets, the movement. But only occasionally do we stop to look at what is small and fragile, what lies behind the first glance. The miniature sculptures by artist Isaac Cordal (Spain), located in unexpected spaces in Žagarė - on the walls, gutters, corners - invite us to such silence, to listen and to look at details. They are human figures that are more than just decor - they encode questions about loneliness, routine, human fragility and the paradoxes of contemporary society. These little city dwellers are silently watching us. And they encourage us to look deeper - at the city, at ourselves, at those around us. These little figures have been installed in many cities around the world for many years - in London, Paris, New York, Amsterdam, Barcelona and other major cities. In each city, they become silent but powerful stories about all of us - our fears, our doubts, our daily lives and our dreams. We are therefore honoured that from now on, these characters by the world-renowned artist Isaac Cordal will also live in Žagarė, a city that increasingly values not only large forms, but also a sensitive look at people, time, environment and details. During the Fringe Festival, we will present a mini-map to help you discover these delicate but deeply speaking sculptures. |
Geologic Bakery (kr)
|
http://geologicbakery.com
Geologic Bakery is an project that attempts to traces the formation of the earth and the universe through the bread, in which a bakery is set up within the gallery since 2019. I share bread and geological talks with city dwellers who walk on cement every day. Understanding mountain formation as baking allows for a fundamental understanding of the land we exist on and gives the geological perception that the earth constantly moves and changes and that everything is connected. It began during a journey through the Andes Mountains when the strata started to look like cake. This led to the hypothesis that by understanding the principles of baking, one could gain insights into the formation processes of mountains. After the journey, I self-studied geology and baking, which expanded into research involving mathematics, physics, and astronomy. This research process sparked a desire to explore not only the dimensions of the Earth but also the formation of the universe through baking. The cake sediments, but the bread expands like the universe! |
BAXT
|
LT
BAXT: Andrew Miksio fotografinė kelionė su Lietuvos romais BAXT – tai ilgalaikis Andrew Miksio fotografijos projektas, dokumentuojantis Lietuvos romų gyvenimus. Pradėjęs darbą 1999 m. per Fulbright stipendiją, Miksys siekė tyrinėti romų likimą Lietuvai pereinant iš sovietinės valdžios į narystę Europos Sąjungoje – laikotarpiu, kai romų kultūra buvo iš esmės eliminuota iš nacionalinės tapatybės sampratos. Projektas fiksuoja Vilniaus romų rajono – Taboro – naikinimą, kai šis buvo galutinai nugriautas miesto valdžios iki 2020 metų. Miksys fotografavo namus dar prieš jų sunaikinimą ir rinko gyventojų pasakojimus, o vėliau naudojo iš šių vietų surinktas medžiagas skulptūrinėse instaliacijose. 2018 m. planuota BAXT paroda Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo atšaukta, kai Miksys reklaminiuose tekstuose paminėjo Romų genocidą, sukeldamas teisminį ginčą, kurį jis galiausiai pralaimėjo dėl formalių istorinių kvalifikacijų stokos. Šiuo metu gyvendamas Žagarėje – miestelyje, kuriame pirmą kartą fotografavo romų šeimą – Miksys toliau gyvena BAXT istorija – kelione, kurią formuoja istorija, išstūmimas ir vingiuotas likimo kelias. EN BAXT: Andrew Miksys’ Photographic Journey with the Lithuanian Roma BAXT is a long-term photography project by Andrew Miksys, documenting the lives of the Lithuanian Roma. Beginning in 1999 during a Fulbright fellowship, Miksys sought to explore the fate of the Roma as Lithuania transitioned from Soviet rule to EU membership—a time when Roma culture was largely excluded from national identity. The project captures the erasure of the Roma neighborhood Taboras in Vilnius, which was demolished by authorities by 2020. Miksys photographed homes before their destruction and collected stories from residents, later incorporating materials from these sites into sculptural installations. In 2018, a planned BAXT exhibition at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania was canceled after Miksys referenced the Roma Genocide, prompting a legal battle he ultimately lost due to his lack of formal historical credentials. Now living in Žagarė, a town where he first photographed a Roma family, Miksys continues to live the story of BAXT—a journey shaped by history, displacement, and the winding path of fate. |
Lukas Svirplys (LT)
|
Tarpdisciplininė-patirtinė Luko Svirplio paroda kviečia užsukti į sustojusią PLIKBAJORIŲ POKYLIO akimirką. Ji siūlo iš arčiau pažinti šį LDK ir ATR laikais gyvenusį bajorų luomo sluoksnį: aukštos kilmės, tačiau su praskolintais gyvenimais, kurie kartais mažai kuo skyrėsi nuo valstiečių. Tik galbūt ši varginga aukštuomenė niekur neišnyko, yra tarp mūsų, tebevaikšto ir po šiai dienai švenčia?
Šioje lengvai satyrinėje, eklektiškoje, absurdo ir humoro nestokojančioje parodoje atgimsta šiandienos karūnuotieji, juokdariai, mokslo, meno ir fizinio darbo žmonės, kurių gyvenimus fiksuoja autoriaus kurti paveikslai. Pasitelkdamas autorinės kūrybos dailę, mados dizainą, scenografiją, garsą (?), keramiką ir parfumeriją, autorius subtiliai kelia vartotojiškumo ir tvarumo, pasaulio pabaigos ir egocentriškumo, veidmainystės ir dvigubo gyvenimo, hedonizmo ir vienišumo klausimus. L. Svirplys kviečia sudalyvauti PUOTOJE – šokti, į(si)kvėpti, liesti(s), prisėti, pasimatuoti, patirti. Lukas Svirplys (26) – lengvai maištingas hedonistas ir smalsus kūrėjas, tyrinėjantis meną iš daugybės skirtingų perspektyvų: mados dizainerio, performerio, scenografo, kūrybos vadovo, keramiko, floristo, modelio ir žurnalisto. Jo kūrybos stilius – toks, koks ir gyvenimo būdas – eklektiškas, spalvingas, laužantis stereotipus, užduodantis drąsius klausimus ir nebijantis pasirodyti keistu ar absurdišku. Menas šiam kūrėjui yra prasmės ieškojimas, pokytis, žaidimas, tarsi pokalbis su pasauliu ir pačiu savimi. Santykis su menu tarsi žvilgsnis į veidrodį – tai, kas jame džiugina arba erzina, daug pasako apie mus pačius. |
Žilvinas Landsbergas (LT)
|
Kurinio pavadinimas “2000 metų”
Rezidencijos metu planuoju sukurti ir instaliuoti viešoje erdvėje naujai sukurta ir specialiai Žagarės miesteliui pritaikyta meno kūrinį. Tai butu skulptūrinis meno objektas instaliuotas ant pasirinktos namo ugniasienės. Šis Kūrinys tai tam tikras 3d piešinys kuris butu išpjautas iš vandeniui atsparios faneros ir dažytas lauko sąlygom pritaikytais dažais bei ankerias pritvirtintas prie pasirinktos lauko sienos su 10 cm atstumu. Tuo tarpu piešinys butu labai azuriskas, ryškios spalvos o atitraukimas nuo sienos leistu susikurti įdomiam šešėliu žaidimui. Pats darbo turinys tai tam tikra nuoroda į atmintį. Piešinys labai abstrakciai vaizduotu dideli indą, kuris primintų širdį ir kuris pilnas skirtingu nuorodų ir simboliu, kurios tarytum per pildo menamo indo sienelių silueta. |
Nathaniel Kochan (UK)
|
Nathaniel Kochan is a painter, multimedia (video) and curator based in London, UK.
Exploring the myriad of consumer multimedia recorders, cameras, visual toys and viewers that have been produced since the 1980's, Nathaniel has evolved various video 'small' formats suitable for easy and collaborative film making. Normally 8frames a second and quite short in length these videos work in a similar way to advertisements packing in a lot of structured story telling into succinct clips. For the Zagare Fringe festival Nathaniel will make several clips, with local people and other artists during the residency and for them to be displayed in significant places around the town during the festival. One of Nathaniel's grandma's is of Jewish Lithuanian origin and he will use this opportunity to explore this heritage and the diasporic lives of the jews that lived and passed through Zagare for hundreds of years. |
Rasa Šimkevičienė (LT)
LT
„Raštų ramybė“ Nėriniais puoštų pagalvėlių fotografijų paroda „Raštų ramybė“, kuri skiriama Tautodailės metams (2020). Siekdama išsaugoti ir pritaikyti raštų įvairovę, Rasa Šimkevičienė atkūrė autentiškus 1912–1958 m. Vilkijos krašte nunertus raštus, kurie buvo naudojami nertose juostose, įsiuvamose į pagalvės užvalkalą. Ant lino medžiagos atspausdintas fotografijas, kurios virto netradiciniais meniniais „skalbiniais“, netradicinėje erdvėje žiūrovus supažindina su pagalvių raštų dizainu, atspindi raštų ramybę ir tuo pačiu išreiškia pagarbą darbščioms moterims, savo vidiniu susikaupimu puoselėjusioms šią nėrimo tradiciją. lauko formatas, „skalbinių“ principu kabinama paroda |
EN
“Pattern Peace” A photography exhibition of lace-decorated cushions, dedicated to the Year of Folk Art (2020). In order to preserve and adapt the diversity of patterns, Rasa Šimkevičienė recreated authentic patterns crocheted in the Vilkija region between 1912 and 1958, which were used in crocheted bands sewn into pillowcases. Photographs printed on linen material, which have turned into unconventional artistic “linen”, introduce viewers to the design of pillow patterns in an unconventional space, reflect the peace of patterns and at the same time express respect for the hardworking women who, with their inner concentration, have nurtured this crochet tradition. |
Jolita (LT)
|
LT
Festivalio menu menininkė kur gatvės meno kūrinį nagrinėjantį žaidimo temą per vaizdinį ir tas akimirkas, kai taškai beveik beveik įkrenta, tačiau žaidimo procesas labai malonus ir tame vaizde užčiuopiamas malonumas ir mėgavimasis. Menininkė apie save: „Esu stebėtoja, ‘’žinutes’’ užmatytas, pajaustas aplinkoje perteikiu į vizualus. Ilgą laiką kūryboje šoka: dykumos, asfalto, idiliškumo, haliucinacijų ir iliuzijų temos. Saldžiuose vaizduose esama kartėlio, tačiau jis lyg mylėjimo gyvenimą poskonis - ragina dar kart užsisakyti TO kokteilio. Kuriu flomasteriais, karais tušu ir kitomis grafikos priemonėmis, kada jų neturiu - po ranka planšetė, kurioje skaitmeniniai darbai pildosi EN Jolita will create a street art piece that explores the theme of play through imagery and those moments when the dots almost almost fall, but the process of play is very pleasurable and there is a sense of enjoyment and pleasure in that image. The artist about herself: "I am an observer, I translate the 'messages' I see and feel in the environment into visuals. The themes of desert, asphalt, idyll, hallucination and illusion have been dancing in my work for a long time. There is a bitterness in the sweet images, but it is like the aftertaste of a lifetime of loving - it calls for another order of the TO cocktail. I work with felt-tip pens, ink and other printmaking tools when I don't have them - I have a tablet handy, where the digital works come to life" |
Elena Laurinavičiūtė (LT)
LT
Elena Laurinavičiūtė – tarpdisciplininė menininkė, tyrinėjanti dialogą tarp molio materialumo ir garso efemeriškumo. Jos kūryboje susipina pagrindiniai gamtos elementai – oras, vanduo, žemė ir ugnis – kurie pasitelkiami akustiniams tikslams, kuriant eksperimentinius aerofoninius garso objektus iš keramikos. Šie objektai skleidžia ūžiančius ir švilpiančius garsus, formuojančius erdvines oro vibracijas. Jos praktikoje vizualiniai ir garsiniai aspektai yra vienodai svarbūs. APIE PARODĄ - “Oro skalpeliai” Parodoje pristatoma menininkės Elenos Laurinavičiūtės pastarųjų dviejų metų kūrybos darbų. Žiūrovai kviečiami patirti interaktyvią garsinę instaliaciją, kurioje susilieja molio materialumas ir garso neapčiuopiamumas. Šioje instaliacijoje Laurinavičiūtė nagrinėja garso ir erdvės santykį, aktualizuodama molinių švilpukų garsinį paveldą ir suteikdama jam naujas formas. Skulptūros tampa instrumentais, kurių mechaniniu būdu išgaunami ilgi, nenutrūkstantys garsai yra valdomi žiūrovo. Keisdami garso intensyvumą ir dažnį, lankytojai formuoja unikalius oro virpesių peizažus, aktyviai įsitraukdami į patyriminį garsovaizdį. Paroda „Oro skalpeliai“ siekia peržengti skulptūros suvokimo ribas, kviesdama tyrinėti erdvę ne tik vizualiai, bet ir akustiškai. Laurinavičiūtės kūriniai skatina dialogą tarp praeities ir dabarties, tarp rankų darbo tradicijų ir šiuolaikinio technologinio jautrumo, tarp fizinio ir efemeriško. APIE PASIRODYMĄ Parodos atidarymo metu įvyks performansas – gyvas garso patyrimas, kuriame menininkė gros savo kurtomis eksperimentinėmis keraminėmis skulptūromis. Šie unikalūs instrumentai švilpia, ūžia ir vibruoja, virpindami erdvės orą bei klausytojų ausų būgnelius. Performanso metu primityvūs, kažkuo labai artimi garsai išsiskleidžia kaip atgarsiai iš ankstyvojo žmogaus ryšio su aplinka laikų. Tai tarsi archajiška muzika, gimstanti iš žemės medžiagos – molio – ir gyvo oro judesio. Garso forma čia susilieja su skulptūra, o keramika tampa ne tik objektu, bet ir gyvu, kvėpuojančiu instrumentu. Klausytojai kviečiami patirti garso kūrinį erdvėje – įsiklausyti į jo fizinį poveikį, pasinerti į oro virpesių pasaulį, kuriame skulptūra tampa kanalu tarp materijos ir efemeriškumo. |
EN Elena Laurinavičiūtė is an interdisciplinary artist who explores the dialogue between the materiality of clay and the ephemerality of sound. Her work intertwines the main elements of nature – air, water, earth and fire – which are used for acoustic purposes, creating experimental aerophonic sound objects made of ceramics. These objects emit buzzing and whistling sounds that form spatial air vibrations. In her practice, visual and sound aspects are equally important. ABOUT THE EXHIBITION - “Air Scalpels” The exhibition presents the creative works of artist Elena Laurinavičiūtė over the past two years. Viewers are invited to experience an interactive sound installation that merges the materiality of clay and the intangibility of sound. In this installation, Laurinavičiūtė examines the relationship between sound and space, actualizing the sound heritage of clay whistles and giving it new forms. The sculptures become instruments, whose mechanically produced long, continuous sounds are controlled by the viewer. By changing the intensity and frequency of the sound, visitors form unique landscapes of air vibrations, actively engaging in the experiential soundscape. The exhibition “Air Scalpels” seeks to transcend the boundaries of sculpture perception, inviting us to explore space not only visually, but also acoustically. Laurinavičiūtė’s works encourage a dialogue between the past and the present, between handmade traditions and modern technological sensibilities, between the physical and the ephemeral. ABOUT THE EXHIBITION During the opening of the exhibition, there will be a performance – a live sound experience, in which the artist will play with her experimental ceramic sculptures. These unique instruments whistle, hum and vibrate, vibrating the air of space and the eardrums of the listeners. During the performance, primitive, somehow very close sounds unfold as echoes from the early times of man’s connection with the environment. It is like archaic music, born from the material of the earth – clay – and the movement of living air. The form of sound here merges with the sculpture, and the ceramic becomes not only an object, but also a living, breathing instrument. Listeners are invited to experience the sound work in space – to listen to its physical effect, to immerse themselves in the world of air vibrations, in which the sculpture becomes a channel between matter and ephemerality. |
Pijus Čeikauskas Pidžinv (LT)
LT
Pijus Čeikauskas Pidžinas Gimęs Vilniuje (1995) ir susiformavęs Klaipėdoje. VDA Animacijos ir fotografijos bakalauras 2017, VDA Grafikos magistras 2021. Sidabrinė gervė už trumpo metro animacinį filmą “MORA MORA” 2022. Nuo 2022 kuruojama Artojo gatvės meno parko veikla. Kaip menininkas kuria keliose disciplinose, šiuo metu gatvės mene. Sarkazmas, ironija, grubios linijos, ryškios spalvos, komikso stilius. Pidžino stilius nuo skaitmeninio iki fizinio turinio, kuris driekiasi nuo animacijos, grafinio dizaino, medžio plokščių, muralų ir komiksų meno. Tai gatvės paukštis paliekantis po savęs pėdsakus. Vizija paleisti meną į viešąsias erdves, žiūrovui, nepasiekiančiam galerijos erdvės. Menas į laisvę. https://www.pijinas.com/ EN Pijus Čeikauskas Pidžin Born (1995, Vilnius) and raised in Klaipėda city. Bachelor's degree in Animation and Photography from Vilnius Academy of Arts in 2017, Master's degree in Graphics from Vilnius Academy of Arts in 2021. Silver Crane (Lithuanian Film Award) for the short animated film MORA MORA in 2022. Since 2022, curating activities of the Artojas Street Art Park in Klaipėda (www.artojo.lt). Pijus Čeikauskas is a multidisciplinary artist and illustrator known as Pidžin. Sarcasm, irony, rough lines, vivid colors, unique cartoon style. Pidžin ranges from digital to physical creation, which includes animation, graphic design, plywood installations, murals and comics art. Pidžin is an urban character of a city bird who leaves traces after himself. He has a vision of art being released into streets and talking to people who don’t find themselves in art galleries and expos. Art into the wild. |
LT
„Tiltas“ – dialogo gatvėje eksperimentas Gatvės meno kūrinys „Tiltas“, kurį festivalio metu įgyvendins menininkas ROMBO (LV) kartu su menininku PIDŽIN (Pijus Čeikauskas) (LT) , taps simboliniu ir vizualiu tiltu tarp dviejų tautų, laiko sluoksnių ir Žagarės kraštovaizdžio. Tai daugiau nei sienos tapyba – tai performatyvi intervencija į kolektyvinę atmintį, kviečianti pažvelgti į istorinį Žagarės „Bliūdo“ kontekstą naujai. Ši erdvė – gamtos oazė su sovietinės praeities šešėliais – šiandien tampa eksperimentinės kūrybos laboratorija. Menininkų vizija – per vietos specifiką (site-specific), dialogą ir bendradarbiavimą kurti įtraukų meno gestą, pabrėžiantį Baltijos šalių solidarumą bei kultūrinių tiltų svarbą šiuolaikiniame geopolitiniame kontekste. Gatvės menas čia pasitelkiamas ne kaip dekoracija, bet kaip priemonė plėsti viešosios erdvės suvokimą, skatinti bendruomenės įsitraukimą ir reflektuoti tapatybės temas. „Tiltas“ kviečia visus – tiek vietinius, tiek svečius – pažinti Žagarę ne kaip periferiją, bet kaip centrą: atvirą, kvėpuojantį ir kalbantį meno kalba. EN "The Bridge" – An Experiment in Dialogue Through Street Art The street art piece "The Bridge", created during the festival by artist ROMBO (LV) together with Lithuanian artist PIDŽIN (Pijus Čeikauskas), will become a symbolic and visual link between two nations, layers of time, and the landscape of Žagarė. This is more than a mural – it is a performative intervention into collective memory, inviting a fresh perspective on the historical context of Žagarė’s “Bowl” (Bliūdas) area. This space – a natural oasis overshadowed by remnants of the Soviet past – is now becoming a laboratory for experimental creativity. The artists' vision is to create an inclusive artistic gesture through site-specific work, dialogue, and collaboration, emphasizing Baltic solidarity and the importance of cultural bridges in today’s geopolitical context. Here, street art is used not as decoration but as a tool to expand perceptions of public space, encourage community engagement, and reflect on identity. "The Bridge" invites everyone – locals and visitors alike – to discover Žagarė not as a periphery, but as a centre: open, breathing, and speaking the language of art. |
ROMBO (LV)
|
LT
ROMBO Gimė 1994 m. Rygoje, Latvijoje, iš prakiurusio purškiamų dažų balionėlio. Nuo tada jis buvo supažindintas su įvairiomis meno formomis ir išmokytas įveikti bet kokias kliūtis. Mokėsi keliose meno mokyklose, baigė Latvijos dailės akademijos Grafikos katedrą. ROMBO sienas pradėjo tapyti nuo 2008 m., tuo pačiu kurdamas įvairias iliustracijas ir naudodamas spaudos grafikos technikas. Jis nevengia įvairių medžiagų, kad įgyvendintų savo idėjas bet kurioje erdvėje. Jo darbams būdingas ryškus ir kartais juokingas vaizdinys, dėmesys kasdienio gyvenimo akimirkoms, kontrastuojančioms su brutalumu ir trapumu. Jo kūriniai varijuoja nuo miniatiūrų iki didelio mastelio sienų tapybos – tai pagarba gamtos dydžio įvairovei. Šiuo metu ROMBO yra didžiausio katino muralo Baltijos šalyse (8 m) rekordininkas. Kai kurie jo darbai paslėpti, bet vis dar viešai prieinami, kiti matomi plika akimi, o dar kiti saugomi giliai paslėptuose archyvuose. ROMBO – laukinis gatvės katinas, įsikūnijęs jūsų košmaruose ir svajonėse. Retai matomas dienos šviesoje, nes savo aukų tyko tamsoje. Niekas nėra saugu. MAX RELAX. Parodos ir festivaliai: „Stencibility“ gatvės meno festivalis (Tartu, Estija, 2018, 2024), „Streets of Baltics“ (Ryga, Latvija, 2021; Vilnius, Lietuva, 2022), bendradarbiavimas su Adidas ir paroda (Ryga, Latvija, 2023), „Draworgy battle“ #1, #2, #3 (Ryga, Latvija, 2012–?), „Kett Gallery“ atidarymo grupinė paroda (Tartu, Estija, 2025) ir kt. Žymesnės iliustracijos ir leidiniai: „Popper“ žurnalas Nr. 1 ir Nr. 4 (Ryga, Latvija, 2012, 2014), „Hydra Head Zine“ Nr. 1 (Ryga, Latvija, 2017), „Toncz Zine“ ep. 4 (Paryžius, Prancūzija, 2024) ir kt. |
EN
ROMBO Born 1994 in Riga,Latvia from a punctured spray paint can. Since that he was exposed to different art mediums and trained to overcome any obstacles. He studied in a couple art schools, finishing with the Printmaking Department of Art Academy of Latvia. ROMBO has been painting walls since 2008 alongside different types of illustrations and printmaking techniques. He is no stranger to using different materials to achieve his illustrations in any dimension. He achieves a bright and occasionally funny image focusing on simple everyday acts of life and contrasting brutality with fragility. His works range from miniature to large scale murals as a deep appreciation to nature’s size diversity. Current record holder of the biggest mural of a cat in the Baltic states(8m). Some of his works are hidden and still publicly available, some are in plain sight and others kept in a deep vault, ROMBO is a wild street cat and embodiment of all of your nightmares and dreams. He is rarely seen in daylight because he prays on his victims in the dark. Nothing is safe. MAX RELAX. Exhibitions and Festivals: Stencibility street art festival (Tartu. Estonia 2018,2024) Streets of Baltics (Riga.Latvia 2021 , Vilnius, Lithuania 2022), collaboration with Adidas and exhibition ( Riga, Latvia 2023), Draworgy battle #1, #2,#3 (Riga, Latvia 2012-?), Kett gallery opening group exhibition (Tartu, Estonia 2025)and others. Notable illustrations and publications: Popper magazine #1 ,#4(Riga,Latvia 2012, 2014), Hydra head zine #1‚(Riga, Latvia 2017), Toncz zine ep.4. (Paris, France 2024) and others. |
#F6 (LT)
|
Instaliacija "SIETAS" ant senojo Žagarės malūno kviečia patirti abstrakčią kelionę per laiko tėkmę ir žmogaus būties esmę. Kadaise svarbus gyvavimui Žagarės krašte, malūnas tampa simboliniu filtru, per kurį persismelkia istorijos, patirtys ir informacijos srautai, palikdamas tik pačius svarbiausius dalykus, kuriuos kiekvienas galime susieti su savo asmeninėmis patirtimis. Šiandienos pasaulyje, kai socialiniai ryšiai ir atskirtis įgauna naujas formas, o kiekvieno patirtis dažnai būna unikali ir vieniša, atokiai stovintis dvaro malūnas tampa šios būklės simboliu. Jo folklorinis įvaizdis atliepia šiuolaikinį vienišumo ir atsiribojimo jausmą. Visuomenei vis labiau linkstant užsidaryti savo informaciniuose burbuluose, propaganda ir melagienos tampa didele atskirties bei nesusikalbėjimo priežastimi. Ši projekcija atspindi šį šiuolaikinį išsiskyrimą, kartu primindama ir apie turtingą bei skaudžią Žagarės praeitį, kurios dalimi buvo ir gausi žydų bendruomenė, palikusi ryškų kultūrinį pėdsaką. Projekcijos istorija švelniai susieja praeitį su dabartimi, primindama apie bendruomenės ir individualumo santykį, skatina suprasti, kaip prarasti socialiniai ryšiai ir senos tradicijos susitinka su šių dienų informacijos srautu ir tuo, kaip jis veikia mūsų mąstymą. "SIETAS yra abstraktus ir intelektualus emocijų bei minčių audinys, kuriame vaizdai, garsai ir vietos dvasia susilieja į individualų patyrimą, skatinantį asmeninę interpretaciją. Tai tarsi priminimas apie būtinybę ieškoti asmeninės prasmės gyvenimo sraute, branginti autentiškus tarpusavio ryšius ir mažinti atskirties barjerus, suvokiant, kad tik būdami kartu galime pilnai atsiskleisti. EN The installation “SIETAS” on the old mill of Žagarė invites you to experience an abstract journey through the passage of time and the essence of human existence. Once important to the existence of the Žagarė region, the mill becomes a symbolic filter through which stories, experiences and streams of information permeate, leaving behind only the most important things that we can each relate to our personal experiences. In today's world, where social ties and exclusion take on new forms, and where everyone's experience is unique and often lonely, the remote mill becomes a symbol of this condition. Its folkloric image echoes the contemporary man's sense of loneliness and disconnection. As society tends to become more and more enclosed in its own informational bubbles, propaganda and falsehoods are becoming a major cause of exclusion and misunderstanding. This projection reflects this contemporary disconnection, while also reminding us of Žagarė's rich and painful past, which included a large Jewish community which has left a strong cultural imprint. The story of the projection gently connects the past with the present, reminding us of the relationship between community and individuality, encouraging us to understand how lost social ties and old traditions meet today's flow of information and how it influences our thinking. “SIETAS” is an abstract emotional and intellectual experience that combines the spirit of the image, sound and the place itself, stimulating personal interpretation. The installation is like a reminder of the constant need to evaluate interconnections, to distinguish real human feelings from the superficial and to search for meaning in the world that surrounds us. |